Žvelgiant iš kalbininkų perspektyvos, nemokami skelbimai laikraščiuose ir bet kuriame kitame viešame diskurse yra ta tekstinė informacija, kuriai galioja Valstybinės kalbos įstatymas, priimtas 1995 metais. Nesvarbu, ar nemokami, ar už didelę kainą, tačiau viešajame diskurse, žiniasklaidoje, publicistikoje, kaip ir bet kurioje kitoje plotmėje. Tai reglamentuoja 14 skirsniu ir LR Konstitucija, nurodančiu, kad valstybinė Lietuvos kalba yra lietuvių kalba.
Nemokami skalbimai
Labai dažnai tokios smulkios kalbinės formos kaip skelbimai yra pražiūrimos, ir už jas nebaudžiama. Nors, pagal lietuvių kalbos politikos gaires, Valstybinė kalbos inspekcija turi tikrinti ir kontroliuoti, ar kalba yra taisyklinga laikraščiuose. Tad jeigu nemokami skelbimai atsiduria būtent ten – jūs galite būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir tokie pažeidimai nepraslys paprastai ir nemokami.
Naudinga pasidomėti:
Tad, jeigu jūs esate nuolatinis skelbikas, ir galbūt atstovaujate kažkokį leidinį, kuriame ir yra nuolat talpinami skelbimai, turėtumėte susipažinti bent jau su Lietuvos kalbos reglamentavimo politika – antraip per neapdairumą pateksite baudžiamojon atsakomybėn.
Trumpai apie kalbų reglamentavimo politiką pasaulyje
Maždaug 20 a. dauguma valstybių kalbą reglamentuoti ėmė tiesiogiai: kosntitucijose paskelbė valstybinę kalbą, priėmė atskirus kalbos įstatymus, Heugeno 2 ir 3 kalbos raidos aspektus, jų kontroliavimą perleido kalbos komisijoms ir taryboms kontroliuoti. Tai vyko ir Lietuvoje, tad net ir nemokami skelbimai Kaune staiga atsidūrę po valstybės kontrolės didinamuoju stiklu.
Valstybės renkasi, kokią kalbą skelbti valstybine. Pavyzdžiui, Airijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Belgijoje įteisinamos kelios valstybinės kalbos, o Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Estijoje – tik viena kalba. Tad natūralu, kad nemokami skelbimai Lietuvoje yra rašomi lietuvių, o ne rusų ar lenkų kalbomis.
Kalbos politika Lietuvoje
Lietuvoje kalbos įstatymas priimtas 1995 m., 2002 priimtos valstybinės kalbos politikos gairės ir jų įgyvendinimo planas (patvirtinta Seimo), o 1961 įsteigta Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vadinasi, nemokami skelbimai internete yra prižiūrimi Valstybinės kalbos inspekcijos. Tačiau elektroninėje erdvėje esančių tekstų taisyklingumas vis dar tebėra tobulintina sritis, kurios įtvirtinimą numato kalbos politikos gairių įgyvendinimo priemonių planas.
Štai nemokami darbo skelbimai laikraščiuose yra pavaldūs regioninei spaudai ir savivaldybių kalbos tvarkytojams. Mat jie veikia valstybinės kalbos inspekcijos vardu ir gali taikyti administracines nuobaudas. Pagrindinė Valstybinės politikos gairių esmė ir tikslas yra – planingai ir kūrybingai veikti kalbos raidą taip, kad žmonės taisyklingai ją vartotų, didžiuotųsi, o ne nusiviltų lietuvių kalba. Kad net ir nemokami skelbimai Telsiuose būtų atspausdinti švaria ir gryna kalba.
Apskritai, kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis kalbos statuso (teisinės bazės) tobulinimą ir vartojimo tobulinimą, nesvarbu, ar su ta kalba kalbu per posėdį, ar skelbiu naujienas plakatuose, ar kitaip išnaudoju kalbinius išteklius.
Kalbos gairių priemonių planas
Kalbos statuso dalyje yra numatoma spartinti lietuvių kalbos taikymo darbus informacinių technologijų nišoje – galbūt net ir ten internete, kur talpinami nemokami skelbimai. Kartu tai ir siekis kelti bendrus lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimus viešojoje elektroninėje terpėje – tačiau įstatyme tai nenumatyta, būtinai visada vartoti tik lietuviškus terminus ir pan.
Svarbu ir įsipareigojimas sukurti valstybinį elektroninį terminų banką, kuris būtų plačiai naudojamas ir prieinamas visiems; reikalinga sukurti ir elektroninę lietuviškų vietovardžių bazę. Joje galbūt galėtų būti vieša prieiga ir talpinami nemokami skelbimai apie vietovardžius, jų pažeidimus. Deja, daugiausiai kritikos ir susilaukia būtent tokių elektroninių duomenų bazių kūrimas – mat, nors jis ir yra internete, paprastai nebūna labai funkcionalus, ir žmonės juo naudojasi ne visada noriai.