Stebuklinga eilių terapija. Poezija. Daug žmonių turėdami laisvo laiko, norėdami atsipalaiduoti ir pailsėti nuo darbų ar nemalonių minčių, imasi knygos. Detektyvai, trumpos novelės, meilės romanai – kiekvienas žanras turi savo mėgėjų būrį. Rečiau sutinkame žmonių, kuriems artimiausia poezija. Tai itin subtili literatūros rūšis. Ir kas nori ją suprasti, turi būti apdovanoti įžvalgumu, puikiu ritmo pojūčiu bei jautria širdimi.
Poezija
Seniausių laikų palikimas
Naudinga pasidomėti:
Lyrika – viena seniausių literatūros rūšių. Bene seniausi raštijos paminklai yra eilerasciai ir kiti eiliuoti kūriniai. Eiliuota kūryba randama Senajame Testamente (Giesmių Giesmė, Psalmių knyga), eilėmis rašė žymiausias Antikos poetas Homeras (,,Iliada“, ,,Odisėja“) ir kiti jo pasekėjai. Lietuviška poezija taip pat gali didžiuotis, jog yra svarbi, sukaupusi ilgą patirtį ir gilias tradicijas. Būtent eiliuotas kūrinys žymi lietuviškos grožinės literatūros pradžią. Už tai galime dėkoti Kristijonui Donelaičiui ir jo poemai ,,Metai“, kuri išliko svarbi iki šių dienų. ,,Metai“ pradėjo eilėraščių kelionę į lietuvių širdis, kuri tęsiasi iki šiol. Galima nuoširdžiai pasidžiaugti, jog lietuviu poezija yra mėgiama ir skaitoma tautiečių. Tai leidžia manyti, kad lyrika – svarbi mūsų kultūros dalis, yra gerbiama ir saugoma. Lietuviai išsaugo tradicijas, nes nuo seniausių laikų poeziją kuriantys žmonės buvo aukštinami, gerbiami, o mintys, išreikštos eiliuota kalba, ypač mėgiamos.
Poezijos metamorfozės – kiekvieno skoniui
Poezija visada buvo veikiama laiko tėkmės, besikeičiančio gyvenimo ir kintančių žmonių poreikių. Todėl šiandien turime gausybę skirtingų jos atmainų. Skirtingos poezijos knygos randa savo skaitytojų ratą. Modernioms, šiuolaikiškoms asmenybėms kuriami modernūs, išskirtiniai eilėraščiai, kuriuose svarbūs tampa ne tik žodžiai, bet ir eilių vizualumas. Juos rašant žodžiai dėliojami taip, kad būtų išgautos įvairios formos, kontūrai, numanomi siluetai. Jie papildo kūrinius naujomis reikšmėmis, suteikia papildomų įspūdžių, pajungia skaitytojo vaizduotę. Tradiciniam skaitytojui vis dar kuriama šiluma alsuojanti poezija apie meile. Į filosofija linkusius, gyvenimiškas problemas narpliojančius ir amžinoms temoms jautrius lyrikos mėgėjus džiugina poezija apie gyvenima. Taigi rašytojai kiekvienam žmogui siūlo atrasti sau artimą poeziją, pateikdami daug skirtingų jos variacijų.
Nepakartojamas žodžių ir muzikos derinys
Turbūt visi klauso vienokios ar kitokios muzikos, turi savo mėgiamas dainas. O ar susimąsto, kaip jos sukuriamos? Juk dažniausiai tai ta pati nuo seno mėgiama eiliuota kūryba, kuriai turime jau kitą pavadinimą – dainuojamoji poezija. Nors kuriamos ir neeiliuotos dainos, tačiau dažniausiai vis dėlto pirmiausia gimsta žodžiai – eilėraštis ir tik po to jam sukuriama muzika. Taip poezija apie meile virsta šiltomis baladėmis, širdį virpinančiais romansais, poezija vaikams tampa linksmomis, smagiomis, nuotaikingomis, mažųjų mėgiamomis dainelėmis. Šiek tiek kitokio pobūdžio eilėraščiai – atvira ir drąsi poezija apie gyvenima – pasigirsta jaunimo ypač mėgiamose repo dainose. Tokiu būdu eiliuota kūryba pasiekia visas amžiaus grupes, suvienija panašios muzikos mylėtojus. Atsakingai sukurti tekstai skatina susimąstyti, paliečia širdį ir paveikia mintis. Susiliejusios dvi meno rūšys – poezija ir muzika – sukuria išskirtinius meno kūrinius, kurie tampa neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi ir vienu svarbiausių pomėgių.
Per ištisus amžius yra sukurta gausybė įvairaus pobūdžio literatūros kūrinių. Ilgiausi romanai, intriguojančios novelės, įdomios dramos, nuotaikingos komedijos, mėgtos anksčiau ir mėgiamos iki šiol. Taip pat ir eilėraščiai: gyvuoja nuo seniausių laikų, tačiau iki šiol sugeba rasti kelią į skaitytojo širdį. Nors dažnai lengviau skaitoma ir suprantama proza, tačiau neužmirškime ir eiliuoto žodžio, nes poezija – geriausia sielos gydytoja.